1.1. Lietuvos geštaltinės psichoterapijos asociacijos (toliau – Asociacija) etikos kodeksas (toliau – kodeksas) parengtas remiantis Europos geštaltinės psichoterapijos asociacijos (European Association for Gestalt Therapy) etikos ir profesinės veiklos kodeksu ir nustato pagrindines Lietuvos Respublikos geštalto psichoterapeutų (toliau – psichoterapeutų) profesinės etikos taisykles bei principus, reglamentuoja psichoterapeutų elgesį vykdant profesinę veiklą, taip pat nustato pagrindinius Geštalto mokymo įstaigų etinius veiklos standartus.
 

1.2. Šis kodeksas skirtas apibrėžti vertybes, profesinės veiklos ir elgesio principus bei standartus, kurių savo (profesinėje) veikloje turi laikytis psichoterapeutai bei Geštalto mokymo įstaigos, kad būtų užtikrintas tinkamas psichoterapeuto profesinės veiklos vykdymas bei Asociacijos narių ir jų klientų teisių apsauga.

1.3. Šis kodeksas taikomas visiems Asociacijos tikriesiems nariams ir mutatis mutandis asocijuotiems nariams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims).

1.4. Psichoterapeutai vadovaujasi šiuo kodeksu kaip gerosios praktikos pavyzdžiu ir atsako už jame įtvirtintų principų laikymąsi. Kai Asociacijos nario veiksmų nereglamentuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai, arba kai Asociacijos narys nėra tikras dėl profesinės etikos reikalavimų, Asociacijos narys privalo laikytis psichoterapeutų praktikoje susiformavusių tradicijų ir papročių, kurių turinys atitinka profesinės etikos ir geros moralės principus.

1.5. Kai Asociacijos narys susiduria su etine dilema, kurios negali išspręsti pats arba intervizijos ar supervizijos pagalba, dėl atitinkamo išaiškinimo kreipiasi į Asociacijos tarybą.

1.6. Psichoterapeutas yra asmuo, turintis aukštąjį humanitarinį, socialinį ir (ar) medicininį išsilavinimą ir baigęs ne trumpesnes kaip 4 metų podiplomines geštaltinės psichoterapijos studijas.

1.7. Klientas yra bet kuris asmuo (asmenys) vyresnis (vyresni) nei 16 metų, su kuriuo (kuriais) psichoterapeutą sieja profesiniai santykiai: pacientas, studentas, tyrimo dalyvis, sutuoktinių ar partnerių pora, šeima, asmenų grupė, įstaiga ar organizacija ir pan. Nepilnamečiais klientais (toliau – nepilnamečiais) yra visi jaunesni nei 16 metų asmenys.

Pagrindiniai etikos principai

2.1. Visų žmonių lygiavertiškumo pripažinimas.
2.2. Pagarba kiekvieno žmogaus orumui, vertingumui ir unikalumui.
2.3. Rasės, kilmės, tautybės, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, amžiaus, tikėjimo, kalbos, socialinės ar ekonominės padėties skirtumų pripažinimas bei nediskriminavimas.
2.4. Žmogaus autonomijos ir savireguliacijos svarbos tarpasmeniniuose santykiuose pripažinimas.

Psichoterapeutų profesinės veiklos kodeksas

3.1. Kompetencija ir tinkama klientui teikiamų paslaugų kokybė

3.1.1. Psichoterapeutas privalo išmanyti ir laikytis psichoterapeutų profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepažeisti teisės aktuose nustatytų draudimų, neviršyti jam suteiktų įgaliojimų, gerbti kliento ir kitų asmenų teises.
3.1.2. Psichoterapeutas privalo nuolat tobulinti savo profesinę kvalifikaciją ir siekti užtikrinti tinkamą klientui teikiamų paslaugų kokybę.
3.1.3. Psichoterapeutas visada privalo veikti profesionaliai, pareigingai ir dalykiškai, savo profesines pareigas vykdyti kvalifikuotai, rūpestingai apgalvoti ir parinkti profesinėje veikloje konkrečiu atveju taikomus psichoterapijos metodus ir visada siekti didžiausios kliento gerovės.
3.1.4. Psichoterapeutas dirba pagal savo profesinę kompetenciją, kurią lemia jo išsilavinimas, kvalifikacijos kėlimas, profesinė patirtis ir asmeniniai gebėjimai, o sudėtingose situacijose siekia profesinės pagalbos ir paramos.
3.1.5. Psichoterapeutas negali imtis psichoterapijos paslaugų klientui teikimo, jeigu žino, kad negalės suteikti jų reikiamu laiku ir (ar) tinkamai dėl profesinės kompetencijos stokos, užimtumo, patiriamų asmeninių ar profesinių problemų (šeimos, psichikos ar fizinės sveikatos, profesinio perdegimo požymių ir pan.), asmeninės simpatijos ar antipatijos klientui bei kitų priežasčių.
3.1.6. Jei psichoterapijos paslaugoms kliudančios priežastys atsirado (paaiškėjo) pradėjus jas teikti, psichoterapeutas privalo nedelsdamas apie tai informuoti klientą. Tokiu atveju psichoterapeutas tolesnėms psichoterapijos paslaugoms klientą nukreipia pas kolegą, arba, jeigu klientas sutinka, psichoterapijos paslaugų teikimą tęsia ir deda visas pastangas tinkamam profesinių pareigų vykdymui trukdančioms priežastims pašalinti ir (ar) jų neigiamam poveikiui sumažinti (kontroliuoti): tobulina savo kompetenciją, kreipiasi asmeninės pagalbos, kreipiasi profesinės pagalbos ar patarimo į labiau patyrusius kolegas, lanko individualią arba grupinę superviziją ir pan. Jei psichoterapeutas mano, kad nurodytų priežasčių tuo metu pašalinti ir jų neigiamo poveikio sumažinti (kontroliuoti) neįmanoma, jis privalo susilaikyti nuo tolesnio paslaugų klientui teikimo. Tolesnis paslaugų klientui teikimas tokiomis aplinkybės pateisinamas tik tokiu atveju, jei klientas yra atsidūręs kritinėje situacijoje ir tik iki tol, kol kritinė situacija praeina arba klientui reikalingos psichikos sveikatos paslaugos tampa prieinamos pas kitą specialistą.
3.1.7. Psichoterapeutas privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti psichoterapeuto profesijos bet kokiais nekvalifikuotais, profesinių standartų ir geros moralės neatitinkančiais veiksmais ir poelgiais (įskaitant dalyvavimą prieštaringai vertinamoje veikloje, poelgius viešoje vietoje, interviu žiniasklaidoje, pasisakymus socialiniuose tinkluose ir kitas čia neišvardintas veiklas).
3.1.8. Psichoterapeutui draudžiama teikti profesines paslaugas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

3.2. Psichoterapeuto ir kliento santykiai

3.2.1. Psichoterapeuto ir kliento santykiai turi būti išimtinai profesinio pobūdžio.
3.2.2. Psichoterapeutui draudžiama, pasinaudojant savo įtaka ar kliento pasitikėjimu išnaudoti klientą finansiškai, seksualiai, emociškai, politiškai ar kitaip.
3.2.3. Kilus interesų konfliktui, psichoterapeutas privalo apie tai informuoti savo klientą (klientus) ir imtis būtinų veiksmų šiam konfliktui nutraukti.  
3.2.4. Psichoterapeutas privalo užtikrinti, kad savo profesinės veiklos laikotarpiu neturės dvigubo santykio su klientu, pavyzdžiui, darbuotoju, praktikantu, studentu, tyrimo dalyviu, artimu draugu, partneriu ir pan.
3.2.5. Psichoterapeutas gali rekomenduoti klientui kolegą. Psichoterapeutas nėra atsakingas klientui už savo kolegos darbo kokybę.
3.2.6. Fizinis kontaktas psichoterapijos procese gali būti naudojamas tik gavus išankstinį kliento sutikimą jį naudoti.

3.3. Psichoterapeutų tarpusavio santykiai ir santykiai su kitais kolegomis

3.3.1. Psichoterapeutų tarpusavio santykiai grindžiami kolegiškumo ir tarpusavio bendradarbiavimo, pagarbos principais.
3.3.2. Psichoterapeutas gali padėti ir patarti kolegai, kai tai nekenkia nei vieno iš jų klientų interesams, taip pat visuomet atkreipti kolegos dėmesį į galimą psichoterapeuto profesinės etikos pažeidimą. Psichoterapeutas apie galimą kolegos profesinės etikos pažeidimą privalo informuoti Asociacijos tarybą ir tai nebus laikoma profesinio solidarumo pažeidimu.
3.3.3. Psichoterapeutas negali imti iš kolegos atlygio ar gauti kitokios asmeninės naudos už tai, kad nukreipia pas jį potencialų klientą tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių psichoterapijos paslaugų asmeniui negali suteikti pats.
3.3.4. Psichoterapeutas, reikšdamas nuomonę klientui apie kolegų darbą, turi pažymėti, kad tai jo asmeninė nuomonė, o ne ekspertinis vertinimas.
3.3.5. Psichoterapeutas gali suteikti profesinės priežiūros, supervizijų sesijas tos pačios, ar kitos psichoterapijos krypties kolegoms, jeigu nesukuria dvigubo santykio.

3.4. Konfidencialumas

3.4.1. Visas psichoterapijos metu tarp kliento ir psichoterapeuto vykstantis bendravimas yra konfidencialus. Psichoterapeutas turi užtikrinti, kad visa kliento suteikta informacija ir psichoterapijos metu psichoterapeuto gauta informacija bus saugoma kaip psichoterapeuto profesinė paslaptis. Konfidencialumo įsipareigojimas psichoterapeutą saisto neribotą laiką nuo profesinių santykių su klientu pabaigos.
3.4.2. Psichoterapeutas privalo imtis priemonių, kad be kliento sutikimo psichoterapeuto profesinę paslaptį sudaranti informacija nebūtų panaudota prieš klientą, paviešinta ar kitaip atskleista, išskyrus 3.4.3. punkte nurodytus atvejus.
3.4.3. Psichoterapeutas turi teisę be kliento sutikimo atskleisti psichoterapeuto profesinę paslaptį sudarančią informaciją, kai tai neišvengiamai būtina ir visais atvejais tik tokios apimties, kokia konkrečiu atveju yra objektyviai būtina ir pateisinama:

• jeigu iškilo reali grėsmė visuomenės saugumui, žmogaus gyvybei ar sveikatai;

• apginti savo teises ginče su klientu ir (ar) kitais asmenimis dėl klientui teikiamų (teiktų) psichoterapijos paslaugų;

• kitais atvejais, kai konfidencialią informaciją atskleisti psichoterapeutą įpareigoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
   

Prieš atskleidžiant psichoterapeuto profesinę paslaptį sudarančią informaciją, rekomenduojama, esant galimybei, dėl informacijos atskleidimo pasikonsultuoti su Asociacijos taryba.
3.4.4. Nepilnamečiams iki 16 metų psichoterapijos paslaugos teikiamos tik su jo atstovų sutikimu. Nepilnametis iki 16 metų, kuris, psichoterapeuto pagrįsta nuomone, gali pats teisingai vertinti savo psichoemocinę būklę, turi teisę savarankiškai kreiptis ir spręsti dėl jam reikiamų psichoterapijos paslaugų teikimo, išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus. Psichoterapeutas nepilnamečio atstovų prašymu turi informuoti juos apie nepilnamečiams teikiamas psichoterapijos paslaugas, taip pat leisti susipažinti su psichoterapijos metu psichoterapeuto vedamais užrašais (jeigu tokie yra vedami), tačiau, nepilnamečiams paprašius, tokia informacija gali būti ir nesuteikta, jeigu tai iš esmės gali pakenkti nepilnamečio interesams, jeigu teisės aktai nenustato kitaip.
3.4.5. Pradėdamas teikti klientui psichoterapijos paslaugas, psichoterapeutas privalo supažindinti klientą ir jo teisėtą atstovą, jei toks yra, apie kliento paslaptį ir jos saugojimą bei aplinkybes, kurioms esant psichoterapeutas kliento paslaptį gali (gali būti įpareigotas) atskleisti ir tai nebus laikoma konfidencialumo pažeidimu.
3.4.6. Psichoterapeutas privalo užtikrinti visišką kliento privatumą psichoterapijos metu – klientas privalo būti apsaugotas nuo pasiklausymo, įrašymo ar pašalinių asmenų stebėjimo. Psichoterapijos metu vaizdo (filmavimas, fotografavimas) ir (ar) garso įrašai gali būti daromi tik kliento progresui stebėti ar dėl kitų objektyvių priežasčių ir tik gavus išankstinį rašytinį kliento arba jo teisėto atstovo sutikimą.
3.4.7. Tais atvejais, kai psichoterapeutas psichoterapijos metu gautą informaciją (medžiagą) nori panaudoti paskaitų metu, publikacijoje, atvejo analizėje, pranešime, ataskaitoje ar bet kokiu kitu būdu savo profesinėje ir švietimo veikloje, jis privalo gauti kliento sutikimą ir informaciją pateikti tokiu būdu, kad nebūtų įmanoma nustatyti kliento tapatybės. Psichoterapeutas privalo užtikrinti, kad kliento tapatybę galintys atskleisti asmens duomenys nebūtų atskleisti ir supervizijos metu.
3.4.8. Jeigu yra renkami kliento asmens duomenys ir (arba) psichoterapijos metu vedami užrašai apie klientą, psichoterapeutas įsipareigoja užtikrinti duomenų apsaugą bei, klientui pageidaujant, asmeniškai supažindinti jį su tokio pobūdžio duomenimis.

3.5. Susitarimas su klientu

3.5.1. Bet koks susitarimas tarp psichoterapeuto ir kliento yra abipusiai įpareigojantis, nepriklausomai nuo susitarimo formos. Prieš sudarant susitarimą, psichoterapeutas privalo potencialiam klientui aiškiai ir atvirai atskleisti informaciją apie savo kompetenciją, profesinę patirtį ir žinias.
3.5.2. Psichoterapeutas žodžiu ar raštu susitaria su klientu dėl profesinių paslaugų kainos, apmokėjimo tvarkos, psichoterapijos seansų vietos, laiko, dažnio, atšaukimo sąlygų ir tvarkos, susitarimo nutraukimo pagrindų ir tvarkos ir kitų esminių sąlygų. Psichoterapeutas su klientu taip pat privalo aptarti psichoterapijos tikslus ir uždavinius, planuojamą psichoterapijos trukmę ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas sąlygas.
3.5.3. Sudarydamas susitarimą su klientu, kuris, psichoterapeuto nuomone, yra veikiamas ypatingų aplinkybių, dėl kurių klientas psichoterapijos metu galėtų patirti tokią psichikos būseną, dėl kurios taptų nebepajėgus atsakyti už savo veiksmus, psichoterapeutas privalo turėti/surasti asmenį, į kurį psichoterapeutas galėtų kreiptis tokiu atveju.
3.5.4. Bet kokie susitarimo sąlygų pakeitimai ir (ar) papildymai privalo būti aptarti iš naujo (papildomai) ir įforminti tokia pačia forma kaip ir pagrindinis susitarimas.
3.5.5. Psichoterapeutas turi teisę nutraukti susitarimą su klientu, iškilus grėsmei psichoterapeuto fiziniam ir (ar) emociniam saugumui, patyrus pakartotinį pažeminimą, nepagarbą iš kliento, pakartotinai klientui neatsiskaičius už paslaugas.

3.6. Reklama

3.6.1. Psichoterapeuto reklama yra teikiama laikantis pagarbos, tiesioginio informavimo, atsakomybės už pateiktą informaciją, citavimo taisyklių. Reklama privalo būti teisinga, visapusiška, aiški ir suprantama ir pateikta tokiu būdu, kad asmenys, kuriems ji skirta, nebūtų klaidinami. Netiesioginis, manipuliatyvus, žeminantis kitus psichoterapijos metodus informavimas yra nepriimtinas.
3.6.2. Psichoterapeuto reklamoje negali būti atsiliepimų, palyginimų ar kitokių teiginių, leidžiančių manyti, kad siūlomos paslaugos yra geresnės nei tos, kurias teikia kiti kolegos (įskaitant atstovaujančius kitoms psichoterapijos kryptims ir (ar) mokykloms) ar įstaigos.

3.7. Psichoterapeutų mokslinė, pedagoginė veikla.
Geštalto mokymo įstaigos

3.7.1. Psichoterapeutas yra atviras bendradarbiavimui ir pagal išgales prisideda prie mokslinių tyrimų, kurie yra būtini tolesniam jo profesiniam tobulėjimui bei psichoterapijos mokslo ir praktikos pažangai, taip pat skelbia savo mokslinių tyrimų rezultatus.
3.7.2. Psichoterapeutas savo mokslinėje, pedagoginėje veikloje (atlikdamas mokslinius tyrimus ir skelbdamas jų rezultatus, vertindamas studentų mokymosi pasiekimus ir pan.) privalo laikytis visuotinai pripažįstamų tyrimų etikos, autorių teisių, akademinės etikos reikalavimų.
3.7.3. Geštalto terapijos mokymo tikslas – supažindinti studentus su psichoterapijos ir konkrečiai geštalto terapijos teorijos ir metodologiniais pagrindais, formuoti ir lavinti psichoterapeuto profesinei veiklai reikalingus įgūdžius.
3.7.4. Geštalto mokymo įstaigos privalo užtikrinti organizuojamų ir vykdomų geštalto terapijos studijų kokybę, dėstytojų ir supervizorių kvalifikaciją, profesinį jų tobulėjimą, mokymo programos atitiktį nacionaliniams, Europos geštaltinės psichoterapijos asociacijos ir (ar) Europos psichoterapijos asociacijos nustatytiems standartams.
3.7.5. Geštalto mokymo įstaigos vertina stojančiųjų kvalifikaciją, psichofizinį pasirengimą, tikslus bei lūkesčius, pateikia jiems aiškią ir išsamią informaciją apie mokymo programą, studijų tvarką bei psichoterapeuto sertifikato įgijimo sąlygas.
3.7.6. Geštalto mokymo įstaigos nustato aiškią ir skaidrią studijų rezultatų vertinimo tvarką ir periodiškai vertina studentų mokymosi pasiekimų lygį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Dėl šio kodekso reikalavimų pažeidimo bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę su skundu kreiptis į Asociacijos tarybą.
4.2. Bet kuris Asociacijos narys privalo pranešti Asociacijos tarybai apie bet kokį jam pareikštą įtarimą padarius nusikalstamą veiką arba apie kliento pareikštą civilinį ieškinį.
4.3. Šis kodeksas įsigalioja patvirtinus jį Asociacijos tarybai.
4.4. Šis kodeksas taikomas profesiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Esant profesiniams santykiams, atsiradusiems iki šio kodekso įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet yra įgyvendinamos jam įsigaliojus.

​