top of page
header.jpg

LGPA

Lietuvos Geštaltinės Psichoterapijos Asociacija

Geštaltinė psichoterapija - tai egzistencinė, eksperimentinė psichoterapija, pabrėžianti asmeninę atsakomybę ir susitelkianti į individo dabarties patyrimą, psichoterapeuto ir kliento santykį, individo aplinką ir socialinį gyvenimo kontekstą bei žmogaus savireguliaciją kūrybiškai prisitaikant prie gyvenimo situacijos.

Lietuvos Geštaltinės Psichoterapijos Asociacija vienija geštaltinės psichoterapijos krypties specialistus Lietuvoje, susibūrusius bendradarbiavimo, savitarpio palaikymo, visuomenės švietimo bei edukacijos tikslais.

Lietuvos geštaltinės psichoterapijos asociacija yra Lietuvos psichoterapijos asociacijos narė. 

 

Trumpa LGPA istorija

Lietuvos psichologų ir psichiatrų pirmieji tiesioginiai susitikimai su profesionaliais geštaltinės krypties atstovais įvyko iškart po nepriklausomybės atkūrimo. Kolegos, dažniausiai – amerikiečiai, trumpam atvykdavo į Lietuvą ir vesdavo kelių dienų seminarus. Pirmąją tęstinę geštaltinės psichoterapijos studijų programą Lietuvoje 1991-1993 metais realizavo Norvegijos mokslininkas ir geštaltinės krypties psichoterapeutas Nils Grendstad. Mokymus pagal šią programą baigė ir sertifikatus įgijo 12 specialistų, daugiausia psichologų.

Po programos baigimo bendradarbiavimas tarp profesionalų buvo situacinis –savo bandymais taikyti geštaltinės psichoterapijos principus dalijosi kartu dirbantys kolegos, kartais į Vilnių atvykdavo geštaltiniai psichoterapeutai iš kitų šalių, tuomet susitikdavo buvę bendramoksliai, prie jų prisijungdavo nauji besidomintys.

Augant besidominčių ratui, kilo poreikis burtis į organizaciją, rengti susitikimus, kviesti svečius, dalintis patirtimi. 2001 metų gegužės mėnesį įsikūrė Lietuvos Geštaltinės psichoterapijos asociacija. Jos nariais tapo 26 specialistai, o pirmuoju jos prezidentu tapo Ernestas Lapinskas, vėliau – Vitalija Lepeškienė, Neringa Grigutytė. Pirmajame 21 amžiaus dešimtmetyje asociacijos iniciatyva buvo organizuotos kelios vienos dienos konferencijos, kuriose dalyvavo kolegos iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Norvegijos, Vokietijos, Olandijos, Airijos.

2015 m. kilo iniciatyva atgaivinti asociacijos veiklą. Jos prezidentu tapo Viktoras Keturakis.

 

2024 m., po 9 metų darbo, dr. Viktoras Keturakis baigė savo veiklą kaip Lietuvos geštaltinės psichoterapijos asociacijos prezidentas. "Džiaugiuosi, kad Lietuvos geštaltinės psichoterapijos asociacija tampa aktyvi, gyva, veikianti visuomeninė organizacija, apjungianti kolegas profesijoje. Tikiu, kad mes tampame rimta profesine asociacija ir augsime kaip geštaltinius psichoterapeutus reprezentuojančia visuomenine organizacija." - pasidalino Viktoras. Jis ir toliau aktyviai tęsia veiklą asociacijoje - darbuojasi kaip Tarybos narys.

2024.02.01 įvyko Lietuvos geštaltinės psichoterapijos asociacijos Tarybos susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta nauja asociacijos prezidentė,  visuotinio narių susirinkimo metu išrinkta 3 metų kadencijai. Asociacijos prezidente tapo Brigita Kaleckaitė, geštalto terapeutė ir supervizorė, Europos geštalto terapijos asociacijos ir Europos psichoterapijos asociacijos narė.

 

Šiuo metu asociacija vienija daugiau nei 60 narių.

Services

Apie geštaltinę psichoterapiją

Trumpai

Geštaltinė psichoterapija – tai į asmenybės augimą ir visybiškumą orientuota psichoterapija. Ir geštaltinės psichoterapijos teorija, ir praktika remiasi giliomis psichologijos ir filosofijos tradicijomis: geštaltine psichologija, lauko teorija, psichoanalize, Rytų  bei egzistencine filosofija, fenomenologine metodologija.

Geštaltinės psichoterapijos pradininkas Fritz Perls taip apibrėžė šią kyptį: „Geštaltinė terapija yra viena iš maištingų, humanistinių, egzistencinių jėgų psichologijoje, siekianti sustabdyti kai kuriuos mūsų visuomenės narius žlugdančių ir naikinančių jėgų griūtį“.

Geštaltinės psichoterapijos dėmesio centras – įsisąmoninimo gilinimas. Aiškus savęs (savo minčių, jausmų, kūno pojūčių, dvasinio patyrimo) ir aplinkos įsisąmoninimas įgalina gyventi visavertiškai: užkerta kelią kauptis „nebaigtiems reikalams“, padeda atskirti savo pačių poreikius nuo aplinkinių žmonių lūkesčių ir reikalavimų, išsilaisvinti iš neproduktyvių, pasenusių, automatiškų elgesio modelių, užtikrina sąmoningus, savo poreikiais ir savomis vertybėmis pagrįstus pasirinkimus. Laisvai besirenkantis žmogus yra atsakingas už savo pasirinkimus.

Nuo 20 amžiaus vidurio – geštaltinės psichoterapijos gimimo - ši kryptis keitėsi ir plėtojosi. Šiuolaikinės geštaltinės psichoterapijos trys atraminiai stulpai – tai lauko teorija, fenonemologinė metodologija ir dialogas. Geštaltinės psichoterapijos atstovai teigia, kad žmogus gyvena, bręsta ir keičiasi tik santykyje su kitais.
Psichoterapijos procese žmogui sudaromos sąlygos tyrinėti tai, kaip jis sąveikauja su pasauliu, įprasmina savo patyrimą, renkasi elgesio ir reagavimo būdus, kaip jis auga ir keičiasi.

Geštaltiniai psichoterapeutai dirba su individais, poromis, šeimomis, grupėmis, geštaltinės terapijos principai taikomi dirbant su organizacijomis.

Anchor 2
Contact
image-susisiekim2.jpg

Susisiekime

Asociacijos prezidentė Brigita Kaleckaitė

          el. pašto adresas: prezidentas@gestaltinepsichoterapija. lt

Taryba:

Tarybos pirmininkė Eglė Vasiliauskienė

          el. pašto adresas: pirmininkas@gestaltinepsichoterapija.lt

Tarybos nariai: 

     Irena Lazauskienė

     Viktoras Keturakis

          el. pašto adresas: taryba@gestaltinepsichoterapija.lt

Turite klausimų,  rašykite: info@gestaltinepsichoterapija.lt

Dėkojame!

bottom of page